Esame tie žmonės, kuriems rūpi lietuvių kultūros, švietimo ir meno reikalai. Todėl balandžio pabaigoje išvykome į dviejų dienų renginius Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado sritis) Įsruties (Černiachovsko) Pedagoginiame institute, su kuriuo (buvusiu koledžu) draugystės ryšiai užmegzti dar nuo tolimų Marijampolės aukštesniosios pedagogikos mokyklos laikų. Straipsnio autorė ir jos kolega lektorius Kazys Balickas vyko skaityti pranešimus, kontaktams užmegzti bei plėtoti ir susitikti su rajono administracijos bei kitų įstaigų atstovais vyko Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, Valentinas Juraitis „Vyzdys foto/video“ leidėjas, redaktorius, galima sakyti mūsų išvykos foto korespondentas ir, žinoma, kaip ir mes visi, Donelaičio žemės, Prūsų Lietuvos gerbėjas bei mylėtojas.

 

Tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija tema „Tarptautinis dialogas kaip faktorius sukuriant vieningą švietimo erdvę regione“ prasidėjo tradiciškai: šventės svečių pasveikinimai ir meninė programa, kuri panešėjo į mažą koncertą. Šeimininkai pradžiugino gerus balsus turinčiais dainininkais ir neprastesnėmis šokėjomis (norisi prisiminti prieš dešimtmetį Kolegijos tautinio meno ansamblio „Sūduonėlė“ organizuotame festivalyje dalyvavusias šokėjas iš Įsruties, kurios ir tada parodė nuotaikingą stilizuoto liaudies šokio programą).

 

Konferencijos plenarinio posėdžio dalyvius sveikino ir Utenos švietimo centro grupė, vadovaujama direktorės Vitalijos Bujanauskienės. Jų pasirodymas, skirtas Gotfrydo Ostermejerio 300-ųjų gimimo metų jubiliejui, tai – meninė kompozicija pagal G. Ostermejerio „Širdingą pagraudenimą“. Šiek tiek mažiau žinančiam skaitytojui norisi keletą žodžių parašyti apie šią lietuvių kultūrai ir kalbai nusipelniusią asmenybę. Gotfrydas Ostermejeris - XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, lietuvių raštijos kūrėjas, kalbininkas. Jis literatūrologams žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. 

 

G. Ostermejeris gimė 1716 m. balandžio 20 d. Marienburge, Vakarų Prūsijoje. 1737–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. 1752 m. Gotfrydas Ostermejeris buvo įšventintas į kunigus ir Trempuose (dabar Novostrojevas) kunigavo iki savo amžiaus pabaigos (mirė 1800 m.). Jis buvo grynas vokietis, bet patekęs tarp lietuvių ir vedęs kunigo Kalavos dukterį Oną Reginą, sulietuvėjo, pamilo lietuvius ir jų kalbą, kurią ėmė vartoti net savo šeimoje. Jis buvo gana produktyvus tikybinės ir mokslinės literatūros puoselėtojas. Rašė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ypač vertingi jo vokiški raštai, dėl kurių kitataučiai ėmė domėtis lietuviais ir lietuvių kalba. Todėl uteniškiai vykdė praktinę trijų dienų konferenciją balandžio 28-30 dienomis Mažojoje Lietuvoje: dalyvavo minėtame institute, lankėsi Trempų vidurinei mokyklai priklausiančioje buvusioje G. Ostermejerio laikų klebonijoje bei kitose  vietovėse, kuriose gyveno, mokėsi ir dirbo kalbininkas.

 

Grįžtu prie konferencijos plenarinio posėdžio, kuriame iš įvairių Rusijos Federacijos vietų suvažiavę mokslininkai kalbėjo apie humanistinio ugdymo problemas. Pranešimus turėjo skaityti ir Lietuvos atstovai, bet dėl susidariusios nenumatytos situacijos jie neatvyko, nebuvo ir Lietuvos konsulato atstovų. Kaip vienas aukštas Seimo narys teigė – politikai turi laikytis protokolo reikalavimų, o kultūros bei švietimo darbuotojai turi bendrauti ir dirbti kilniam tikslui, lietuvybės puoselėjimui Karaliaučiaus krašte.

 

Apie darbą 4 sekcijoje „Pedagoginio švietimo modernizavimo problemos Baltijos šalių regione“ reikia pakalbėti šiek tiek plačiau, nes šioje sekcijoje skaitėme lituanistinius pranešimus. O keliolika Utenos ir Marijampolės atstovų tuo metu keliavo G. Ostermejerio vietomis. Trempuose, prie buvusios klebonijos (dabar ten vidurinės mokyklos sporto klubas) Lietuvos atstovai lauko sąlygomis paminėjo G. Ostermejerio gimimo 300-metį. Uteniškiai perskaitė Trempų mokykloje planuotai konferencijai (jinai buvo atšaukta) parengtą paskaitą apie G.Ostermejerį. Juos papildė Karaliaučiaus regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovas Aleksas Bartnikas bei kiti minėjimo dalyviai. Jų atstovai (V.Bujanauskienė, A.Bartnikas bei G.Skamaročius) taip pat apsilankė mokykloje, jai padovanojo lietuviškų knygų, suvenyrų ir kitų dovanėlių.

 

Sekcijos veiklą moderavo vietinė, Pedagoginio instituto lietuvių kalbos mokytoja Onutė Druseikaitė. Pirmoji labai nuoširdžiai apie savo darbą Stalupėnų (Nesterovo) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos fakultatyve kalbėjo Tatjana Rodenko, Onutės mokinė. Baigė pedagoginį institutą, išmoko lietuvių kalbą ir dabar įdomiai, atsakingai ir su meile organizuoja būrelio veiklą. Fakultatyvui padeda ir remia Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė (vadovas Sigitas Šomborskis), Čikagos Mažosios Lietuvos fondas ir kt. Su Druskininkų „Atgimimo“ mokykla organizavo projektą „Žvelgiame į ateitį kartu“, kurio metu per 2 dienas pabūta Vištytyje ir Druskininkuose. Mes sužinojome, kaip Įsruties mokyklos vaikai susipažįsta su įvairių lietuviškų kalendorinių švenčių papročiais, ragauja lietuviško paveldo patiekalus, ypač jiems patinka duona, sako, kaip pyragas, varškės sūris… Jie žaidžia lietuviškus žaidimus, eina ratelius, kalba pasakėčiomis. Fakultatyvas turi daug metodinių priemonių, dažnai vyksta į pažintines ekskursijas Lietuvon.

 

Antroji lektorė, su uteniškiais atvykusi Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokytoja A. Panova plačiai nušvietė, kaip mokyklose mokoma, kaip mokiniai supažindinami su G. Ostermejeriu. Lektorės pranešimas buvo Utenos švietimo centro vykdyto projekto Karaliaučiaus krašte dalis. Pranešimo autorė apžvelgė gimnazijų lietuvių kalbos vadovėlius nuo 2001 m. pristatydama kur, kaip ir kiek yra paminėtas G. Ostermejeris.

 

Marijampolės kolegijos lektorius Kazys Balickas pristatė kolegiją kaip neuniversitetinę aukštąją mokyklą, atvirą naujovėms ir tarptautinei integracijai, supažindino su mokyklos struktūra, susikūrimo istorija (daugelis sekcijoje buvusių dalyvių, tarp jų ir studentai, mažai žinojo apie mūsų mokyklą), pedagoginio profilio specialybėmis. Buvo prisiminti dviejų pedagoginių mokyklų ryšiai ir bendravimas švietimo bei kultūros srityje. Klausytojus sudomino šiuo metu kolegijoje esamų studijų programų gausa ir platus pasirinkimas, tarptautiniai ryšiai ir dalyvavimas įvairiuose projektuose, studentų mainų galimybės.

 

Straipsnio autorė pristatė Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos veiklą, per šešerius metus nuveiktus darbus, organizuotus renginius, išvykas į Karaliaučiaus žemę. Malonus buvo moderatorės Svetlanos Koževnikovos įvertinimas, kad dabar ji jau sužinojo, kiek nemažai yra nuveikusi marijampoliečių draugija, įtraukdama į savo veiklą vis platesnį ratą dalyvių: į tarptautinius išaugusius meninio skaitymo ir rašymo Donelaičiui konkursus (dalyviai iš Punsko ir Karaliaučiaus krašto lietuviškų mokyklų), paminklo Poetui pastatymas Marijampolėje, spektaklio „Giesmė“ pastatymas, tarptautinės konferencijos organizavimas, parodų organizavimas, Kauno filharmonijos programos „Taip, Donelaiti!“ pakvietimas į miesto Kultūros centrą ir t.t. Tai vis renginiai ir Donelaičiui, ir savo miestui.

 

Onutė Druseikaitė kalbėjo apie lietuvių kalbos dėstymą pedagoginiame institute, apie pasiekimus ir problemas. Nelengva dalia, bet gražiai dirbama su studentais; jau minėjau apie jos gabią mokinę Tatjaną, norisi nepraleisti ir praėjusio pavasario mūsų apsilankymo Įsrutyje, kai Onutės studentai ir p. Svetlana mums talkino tvarkant Herkaus Manto žūties vietą Narkyčiuose (Meždurečje). Būtent ten mes susipažinome su jos studentais ir bandančiais, ir jau neblogai kalbančiais lietuviškai. Tai ir yra svarbiausias uždavinys – mokyti lietuvių kalbos nelietuvius. Po pranešimų perėjome į lietuvių verslininkų planuotam Lietuvių kalbos ir kultūros centrui sutvarkytus ir naujai suremontuotus kabinetus (tądien jis nebuvo atidarytas, o ar bus priimtas sprendimas juose oficialiai įteisinti Lietuvių kalbos ir kultūros centrą – paaiškės ateityje). Viename iš jų yra gausi biblioteka, kurią dar papildė Valentinas Juraitis, padovanodamas monografiją apie G.Ostermejerį. Kitame kabinete bus mokoma lietuvių kalbos, vyks kitos paskaitos ir užsiėmimai. Planuojamą centrą pristatė A.Bartninkas, nes jo prototipas sumanytas ir kurtas dar jam būnant koledžo direktoriumi. Įsruties tautiečių ir mokytojos darbu pasidžiaugė K.Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius. 

 

 

Apibendrinus konferencijos darbą, buvome maloniai nustebinti aukšto meninio lygio koncertu ir nieko keisto, nes koncertavo buvę koledžo dėstytojai muzikai, šiuo metu dirbantys miesto muzikos mokykloje. Skambėjo klasika ir džiazas Lotynų Amerikos temomis. Žinoma, teisus politikas, sakydamas, kad mes turime (galiu pridurti – privalome) bendrauti ir dirbti kilniam tikslui, lietuvybės puoselėjimui Karaliaučiaus krašte.

 

Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė

 

Valentino Juraičio ir Gintaro Skamaročiaus nuotraukos