Alfonsas Kairys, daug metų dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių poskyrio vedėju. Kalbėjomės su juo apie lietuvių švietimą ir kultūrinių poreikių tenkinimą Karaliaučiaus krašte, priežastis kodėl nebuvo įsteigta nei viena Lietuviška mokykla šiame krašte, kaip turėtų elgtis suvaržyti mūsų kultūrininkai su kaimynų kultūrininkais, ypač nevyriausybininkai, tuo metu kai abejų šalių verslo ir panašios įmonės turi galimybę tenkinti savo poreikius, bendradarbiauja net ir karo Ukrainoje bei kitų konfliktų metu.
Siūlome išklausyti pokalbį su Alfonsu Kairiu, o taip pat susipažinti su žemiau pateikiamu jo paties straipsniu "Buvo ... ir beveik nebėra".
Maloniai kviečiame klausytis:
Nuotraukos iš A. Kairio archyvo.
Gintaras Skamaročius
*********************************
BUVO ... IR BEVEIK NĖRA
Kalbėdamas apie Karaliaučiaus lietuvius, dažnai vartoji žodį praeitis. Taip, praeitis, jeigu ji neužmirštama, ar jeigu nenorima jos užmiršti, daug primena.
Vartydamas senesnius dokumentus, savo darbo dienoraščius, randu tokių dalykų, kurie sakyte sako dabar nėra: nėra 20 000 lietuvių, nėra lietuvių kultūros draugijų Tepliavoje (Gvardeiske), Gumbinėje (Guseve), Įsrutyje (Černiachovske), Karaliaučiuje, Tilžėje (Sovetske), Lazdynuose (Krasnoznamenske), Ragainėje (Nemane), Stalupėnuose (Nesterove), Gąstuose (Slavske), nėra Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos, vienijusios šioje srityje dirbusius lietuvių kalbos mokytojus, o ir mokytojų, kaip ir jau nebėra. Lietuviškos organizacijos prievarta išregistruotos.
O juk viskas buvo, ir Lietuva rėmė, pagal išgales rūpinosi jomis.
Štai tik vieno Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV Koordinacinės tarybos užsienio lietuvių veiklos programoms remti protokolo išrašo dalis (2004 metų kovas):
25. SVARSTYTA: Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos projektas: „Lietuvių kalba iš kartos į kartą“ ir renginiui, skirtam K.Donelaičio 290-osioms gimimo metinėms, Tolminkiemio K.Donelaičio memorialinio muziejaus 25-osioms metinėms (Tarptautiniam meninio skaitymo konkursui) (projekto vadovas Aleksas Bartnikas). Prašyta 7920 Lt 4-ajai lietuvių kalbos olimpiadai (mokiniams atvykti, maitinti, laureatams apdovanoti); popietei, skirtai K.Donelaičio 290-osioms metinėms (70 dalyvių iš Lietuvos ir iš Karaliaučiaus srities atvykti, juos maitinti); asociacijos pirmininko nakvynės išlaidoms atvykus į Vilnių spręsti asociacijos reikalų; autobuso nuoma vežant vaikus į stovyklas Lietuvoje; ryšių paslaugoms.
NUTARTA: skirti 4000 Lt 4-ajai lietuvių kalbos olimpiadai (mokiniams atvykti, maitinti, laureatams apdovanoti); renginiui, skirtam K.Donelaičio 290-osioms gimimo metinėms, Tolminkiemio K.Donelaičio memorialinio muziejaus 25-osioms metinėms (Tarptautiniam meninio skaitymo konkursui), asociacijos pirmininko nakvynės išlaidos atvykus į Vilnių spręsti asociacijos reikalų; ryšių paslaugoms.
9. SVARSTYTA: Lenkviečių (Lunino), Tilžės (Sovetsko) 1-osios internatinės, Naujosios (Timiriazevo) vidurinių mokyklų lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų projektas: Priglauskime arčiau Lietuvos (projekto vadovė Aldona Bursteikienė). Prašyta 1850 Lt Lietuvos valstybinėms šventėms, ekskursijai į Tolminkiemį ir talkai Tolminkiemyje, ekskursijai po žymias buv. Prūsijos vietas, renginiui, skirtam Knygnešio dienai, kanceliarinėms prekėms.
NUTARTA: skirti 1100 Lt Lietuvos valstybinėms šventėms Organizacinėms reikmėms - 100 Lt), ekskursijai į Tolminkiemį ir talkai Tolminkiemyje (1000 Lt), kartu pasikviečiant Būdviečių (Malomožaisko) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo moksleivius.
SVARSTYTA:
Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus lietuviškų klasių projektas: Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus lietuviškų klasių mokinių ekskursija į Donelaičio žemę (projekto vadovas Algirdas Karmilavičius). Prašyta 1650 Lt autobuso nuomai, vaikams maitinti, atminimo dovanėlėms, ryšių paslaugoms.
NUTARTA: skirti 1200 Lt ekskursiją organizuoti kartu su Karaliaučiaus 40-osios ir 4-osios vidurinių mokyklų lietuviškų klasių geriausiai lietuvių kalbos besimokančiais moksleiviais, pakviečiant į ją po 15 vaikų iš kiekvienos minėtos mokyklos.
24. SVARSTYTA: Tilžės (Sovetsko) vaikų darželio „Rodničiok“ lietuviškos grupės projektas: Mes – Lietuvos vaikai (projekto vadovė Regina Kopkova). Prašyta 690 Lt dalyvavimui Karaliaučiaus sr. vaikų dainų ir meninio skaitymo festivalyje (kelionės, maitinimo išlaidos), ekskursijai į Karaliaučiaus zoologijos parką.
NUTARTA: skirti 400 Lt dalyvavimui Karaliaučiaus sr. vaikų dainų ir meninio skaitymo festivalyje (kelionės, maitinimo išlaidos).
52. SVARSTYTA: Karaliaučiaus srities Nesterovo (Stalupėnų) lietuvių kultūros draugijos, jaunimo ansamblio „Liepona“ bei folkloro ansamblio „Žiedas“ projektas: Stalupėnų (Nesterovo) lietuvių kultūros draugijos, jaunimo ansamblio „Liepona“ bei folkloro ansamblio „Žiedas“ veikla (projekto vadovė Nijolė Naimušina). Prašyta 4600 Lt talkoms Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose, dalyvavimui krašto lietuvių kultūros šventėje (autobuso nuoma), Lietuvos tautinėms šventėms, Eitkūnų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Liepona“ vykimui į vaikų dainų ir meninio skaitymo festivalį, pašalpa meno vadovei.
NUTARTA: skirti 500 Lt talkoms Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose, dalyvavimui krašto lietuvių kultūros šventėje (autobuso nuoma), Lietuvos tautinėms šventėms, Eitkūnų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Liepona“ vykimui į vaikų dainų ir meninio skaitymo festivalį, pašalpa meno vadovei (200 Lt).
Karaliaučiaus srities regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos projektas: III Karaliaučiaus srities lietuvių vaikų dainų ir meninio skaitymo festivalis Gumbinėje (Guseve) (projekto vadovai Algirdas Karmilavičius, Tatjana Rodenko). Prašyta 6570 Lt 2 autobusų nuomai, Karaliaučiaus sr. vaikų maitinimui, dovanos festivalio dalyviams, vaikų iš Lietuvos maitinimui ir nakvynei, pašto išlaidoms.
NUTARTA: skirti 2500 Lt 2 autobusų nuomai, dovanos festivalio dalyviams, Karaliaučiaus sr. vaikų ir vaikų iš Lietuvos maitinimui ir nakvynei, pašto išlaidoms.
O tokių posėdžių būta ne vieno ir ne dviejų...
Peržvelgus protokolą, maždaug galima įsivaizduoti, kiek rėmėme Karaliaučiaus lietuvių susivienijimus, kiek norėta, kad ten lietuviškas žodis sklistų, kad lietuviška protėvių daina skambėtų, kad jau nebekalbantys mišrių šeimų vaikai suprastų, jog greta kalbos, kuria jie kalba, yra ir kita kalba, jų gimtoji lietuvių kalba.
Ir ne tik galima, bet ir būtina prisiminti mokytojus, kurie kartais ir persekiojami, dirbo šiame krašte: Karaliaučiuje, Gąstose, Tilžėje, Įsrutyje, Ragainėje...
Aleksas Bartnikas: jo rūpesčiu ilgai gyvavo Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija, įsteigta 1995 11 24 d. (pirmasis pirmininkas - Juozas Miliūnas). Jo rūpesčiu, aišku, padedant Tautinių mažumų departamentui, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms organizacijoms, plėtėsi lietuvių kalbos, istorijos, etnokultūros mokymo taškai. Jis visada rasdavo kalbą su vietinėmis švietimo institucijomis ir Lietuva. Kitaip tariant, tai buvo lietuviškumo siela Prūsijos (Mažojoje Lietuvos) žemėje.
Vida Martišauskienė – Ragainės (Nemano) miesto 2-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, Jolanta Valskienė - Ragainės miesto 2-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytoja, Birutė Šerelienė - Ragainės miesto 2-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, Algirdas Karmilavičius – Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus, 4-osios mokyklos ir mokyklos-internato-licėjaus-internato lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojas. Emilija Algaudė Bukontienė – Kraupiškio (Uljanovo) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, Ona Druseikaitė-Ruževičiūtė – Įsruties regioninio pedagoginio instituto lietuvių kalbos dėstytoja, Įsruties 4-osios vidurinės ir vaikų ir jaunimo centro lietuvių kalbos mokytoja, Laima Meščeriakova – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos draugijos sekmadieninės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, Stefanija Škurina – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos draugijos sekmadieninės mokyklos mokytoja, Vita Kovalenko – Tilžės (Sovetsko) 3-osios pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. Tatjana Pavlova - Tilžės miesto vaikų kūrybos namų lietuvių kalbos mokytoja, Regina Kapkova – Tilžės vaikų darželio „Rodničiok“ („Šaltinėlis“) auklėtoja, Irena Tiriuba – Neuhauseno (Gurjevsko) vaikų ir jaunimo centro vaikų folkloro ansamblio „Rūtelė“ vadovė, Gražina Koliago – Gumbinės miesto 5-osios vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblio „Nadruvėlė“ vadovė. Aldona Strojeva – švietimo veteranė. 1990-2013 metais dirbo Lazdynų (Krasnoznamensko) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. Vadovavo vaikų folkloro ansambliui „Šešupė“, Nijolė Gimbutienė, Elžbieta Gricienė, Loreta Makaraitė, Angelė Nikolajeva, Jonas Glinskis ir Liucija Glinskienė.
Kiekvieno jų darbams aprašyti reikėtų bent keleto puslapių: susidarytų solidi knyga. Mes tariame jiems ačiū, kad dirbote! Tiems, kurie dar šia Žeme vaikštot ir tiems, kurių jau nebėra.
Visada galvota, kaip užimti vaikus vasarą. 2008 birželio mėn. 18-24 d. veikė net trys tarptautinės Karaliaučiaus krašto lietuviškų klasių ir Rytų Lietuvos mokyklų mokinių stovyklos: „Mus vienija protėvių kalba“ Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ vidurinėse ir Šalčininkų rajono Poškonių pagrindinėje mokyklose. Nuostabiai parengtos mūsų mokytojų programos supažindino atvykusiuosius su Lietuvos istorija, kultūra, papročiais, liaudies išminties klodais. O čia kaip tik ir Joninių šventė. Visus vietinius Vilniaus rajono Paberžės gyventojus nustebino Gumbinės (Gusevo) folkloro „Nadruvėlė“ (vadovė Irena Barilaitė – Tiriuba) savo repertuaru, savo garsiosiomis sutartinėmis, atliktomis šios šventės metu. Paparčio žiedo ieškojo Pabradėje stovyklaujantys Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus mokiniai. Stovyklaujantys pabuvojo vieninteliame Lietuvoje Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Pabradėje išmokta keraminių dirbinių gamybos, juostų audimo meno (kiekvienas išsivežė po savo pasigamintą dirbinį, savo išaustą lietuvišką juostą), pabuvota pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, Vilniuje, kartu statyti spektakliai lietuvių kalba, dalyvauta lietuvių kalbos olimpiadoje, galiausiai sukurtas kiekvienos atskirai ir visų kartu stovyklos himnas: plaikstantis pačių pasigamintoms stovyklų vėliavoms. sugiedotas nustebusiems keliautojams Vilniaus autobusų stotyje.
Tų pat metų birželio mėnesį Karaliaučiuje ir Gumbinėje veikė Rytų Lietuvos mokinių ir Karaliaučiaus srities lietuviškųjų klasių mokinių stovykla. Stovyklos tikslas – suartinti Rytų Lietuvos ir Karaliaučiaus srities švietimo darbuotojus ir mokinius, besimokančius lietuviškose klasėse. Joje dirbo tiek Rytų Lietuvos, tiek Karaliaučiaus srities mokytojai. Aplankyta įžymios Karaliaučiaus srities vietos, susijusios su Rytų Prūsijos istorija, rengti bendri renginiai, stiprinti lietuvių šnekamosios kalbos įgūdžiai.
Stovyklų dalyvių atsiliepimai apie viešnagę Karaliaučiaus srityje šilti. Tai mokyklų vadovų, kuriose veikė stovyklos, mokytojų, kurie dirbo jose, puikaus darbo įvertinimas.
Departamento padėkos raštai (Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-09 d. raštas Nr. 8.-7.1.-S generaliniam konsului Karaliaučiuje p.V.Baubliui, Kultūros atašė p. A.Juozaičiui ,,Dėl Kaliningrado mokyklų vadovų ir stovyklos ,,Rytų Lietuva - Kaliningradas“ vadovų apdovanojimo“): Grigorijui Koberiui, Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus direktoriui, Valentinai Jurčenko, Karaliaučiaus 4-osios vidurinės mokyklos direktorei, Vladimirui Litvinenko, Gumbinės (Gusevo) 5-osios vidurinės mokyklos direktoriui, Tėvui Viktorui, cerkvės Palvininkų (Jantarnojė) mieste, atstovui, Algirdui Karmilavičiui, Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojui, Viktorui Jurčenko, Karaliaučiaus 4-osios vidurinės mokyklos mokytojui, Irenai Tiriubai, Gumbinės 5-osios vidurinės mokyklos mokytojai, Margaritai Kušmir, Palvininkų mokyklos mokytojai.
Minėtini ir kasmet organizuotieji lietuviškos dainos ,,Skambėk, skambėk, lietuviška dainele" festivaliai vis kitose Karaliaučiaus vietovėse. Viename jų, vykusiame Gumbinėje (Guseve), dalyvavo daugiau nei 300 Karaliaučiaus srities švietimo įstaigose lietuvių kalbos ir etnokultūros besimokančių moksleivių. Festivalio metu skambėjo šiuolaikinės populiarios vaikų dainos bei, pritariant kanklėms, skudučiams, kitiems liaudies muzikos instrumentams - autentiškos ir harmonizuotos liaudies dainos. Festivalio sumanytoja - Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija (vadovas Aleksas Bartnikas). Festivalio meno vadovas - Algirdas Karmilavičius.
O kur dar raiškaus skaitymo konkursai, kurių pagrindiniai rėmėjai buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV ir Mažosios Lietuvos fondas Čikagoje.
Tuputis istorijos ... Kai sakoma Rytų Prūsija, tai mintyse atgyja senasis Karaliaučius, pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo ,,Katekizmas”, Stanislovas Rapolionis, paskatinęs ją parašyti, vienas Albertinos profesorių Abraomas Kulvietis, Jonas Bretkūnas ir jo į lietuvių kalbą išverstas Šventasis Raštas, liuteronų bažnyčios Tilžėje (dabar rus. Sovietskas) kunigas Danielius Kleinas ir jo dėka pasirodžiusi pirmoji lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Gediminas Rėza, suredagavęs ir parengęs pirmąjį Kristojono Donelaičio Metų leidimą (1818) su vertimu į vokiečių kalbą. Jis taip pat išvertė į lietuvių kalbą Ezopo pasakėčių rinkinį, kuriame paskelbė ir Donelaičio pasakėčias (Aisopas, arba Pasakos, 1824). Domėdamasis „tautų dvasia“, Rėza rinko lietuvių tautosaką ir 1825 m. išleido dainų rinkinį su vertimais į vokiečių kalbą Dainos, filosofas Vilhelmas Storosta, geriau žinomas slapyvardžiu Vydūnas, 1883 metais Ragainėje išleistas pirmasis lietuvių kalba periodinis žurnalas „Aušra“ (Auszra) (pirmieji penki 1883 m. numeriai buvo spausdinti Ragainėje (dab.rus. Neman), nuo 6-to numerio iki 1886 m. – Tilžėje, iš viso išleista 40 žurnalo numerių (29 knygelės).
Čia amžiais gyveno gražūs vietovių pavadinimai: Alna, Auksapiai, Būdviečiai, Dargužiai, Girėnai, Grybai, Gumbinė, Įsrutis, Kalneliškiai, Karalienė, Labguva, Lankakaimis, Narkyčiai, Pagiriai, Prieglius, Ragainė, Rasytė, Skaisgiriai, Širvinta, Tepliava, Tilžė, Trakėnai, Užpjauniai, Valtarkiemis, Vėdarai, Žalgiris...
Po 1946 metų stengtasi ištrinti iš atminties lietuviškus vietovardžius ir tada Karaliaučius pervadintas rusiškai - Kaliningradu (ssrs Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko M. Kalinino garbei), o Įsrutis – Černiachovsku, Gumbinė – Gusevu, Gastos – Slavsku, Stalupėnai – Nesterovu, Krantas – Zelenogradsku, Karaliaučius (Tvangstė) – Kaliningradu, Karalienė – Zelionyj Boru, Raušiai, Rūsiai – Svetlogorsku, Tilžė – Sovetsku ir šimtai kitų pavadinimų pakeisti niekaip nesusiejant su pirmapradžiais. Praktiškai visi prūsiški toponimai ir hidronimai paversti svetimais. Bet, jie neištrinti iš mūsų atminties, ir, lankydamiesi Karaliaučiaus srityje, lankykime ne Kaliningradą, bet Karaliaučių (Tvangstę), ne Čistyje Prudy, o Tolminkiemį, ne Černiachovską, bet Įsrutį... Lankykime istorinę atmintį….
Čia ,,ne iskonno russkaja zemlia”, kaip teigiama Rusijoje, bet mūsų lietuvių protėvių žemė, jų apdainuota, jų aprašyta. Ir atminties nepavyko ir nepavyks sunaikinti.
O kaip įamžinta atmintis:
Lazdynėliuose, F.O.Tecnerio, M. Jankaus ir J. Zauerveino iniciatyva Lazdynėlių dvaro sode (poeto gimtinėje) 1896 m. buvo atidengtas paminklinis akmuo poetui K. Donelaičiui su įrašu „Duonelaitis“. 1990 m. rugpjūtį buvusioje dvarvietėje Lietuvos Respublikos rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo (architektas Napoleonas Kitkauskas, meistras Vilius Orvidas). Lietuvai skyrus lėšų 2004 m. pastatytas paminklas Kristijonui Donelaičiui (skulptorius V. Chvalėjus) Gumbinėje (Gusevas), Tolminkiemio (Čistyje Prudy) bažnyčioje - ekspozicija apie lietuvių grožinės literatūros pradininką, Narkyčiuose (Maždurečjė) pažymėta Didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto žūties vieta, Karaliaučiuje Lietuvos lėšomis pastatytas įspūdingas paminklas Liudvikui Rėzai (skulptorius Arūnas Sakalauskas), na, o Vydūnui skirtas bareljefas (skulptorius Antanas Žukauskas) su jo atvaizdu nuo gyvenamojo namo Tilžėje fasado pašalintas vietinių valdžių iniciatyva.
Alfonsas Kairys
Buv. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV
Užsienio lietuvių poskyrio vedėjas
